Tobulinti, modifikuoti, pasiekti idealą. Dabartinės genetikos lygis jau leidžia tėvams pasirinkti būsimo vaiko lytį ir akių spalvą. Pastaraisiais metais vyksta karštos diskusijos apie „dizainerių“ kūdikių fenomeno etiką.

Amerikos televizijos kanalas HBO sukūrė dokumentinį filmą apie susituokusią porą, kuri nepabijojo visuomenės pasmerkimo ir nusprendė panaudoti naujas technologijas, kad įgyvendintų savo seną norą – susilaukti dukters. Gandras su daugybe galimybių.

Dr. Jeffrey Steinberg, The Fertility Institutes įkūrėjas, specializuojasi preimplantacinės genetinės diagnostikos (PGD) metodo srityje. Šis metodas leidžia aptikti genetinius defektus ir kitas embriono savybes. Diagnostika atliekama dirbtinio apvaisinimo būdu prieš įvedant embrioną į gimdą. Gydytojai jau „mėgintuvėlio“ stadijoje gali išsiaiškinti, kokios ligos gresia būsimam kūdikiui, be to, gali sužinoti ir embriono lytį bei akių spalvą.

Kadangi dirbtinio apvaisinimo metu dažniausiai būna daugiau in vitro apvaisintų kiaušialąsčių, padedami genetikų, tėvai turi galimybę išsirinkti sveikiausią embrioną (o jei pageidauja, pasirinkti norimą lytį ar akių spalvą). Tada šis embrionas įvedamas į būsimos motinos gimdą.

Tam tikros lyties embriono pasirinkimas būsimiems tėvams kainuos nuo 16 390 USD (dirbtinis apvaisinimas neįskaičiuotas). Sėkmės tikimybė yra 99,9%.

Ar tai per daug?

Deborah ir Jonathan, pora iš Los Andželo, kurie, kaip ir šimtai kitų, kreipėsi į Steinbergą dėl nevaisingumo, kad būtų atliktas dirbtinis apvaisinimas. Sužinoję apie galimybę pasirinkti vaiko lytį ir sužinoti apie galimas ligas, nusprendė pasidaryti ir PGD.

„Tai tik logiška, jei yra galimybė aptikti (embriono) įvairius sutrikimus ir pagimdyti sveiką kūdikį“, – aiškino Deborah.

Be to, pora visada norėjo merginos. Stiprios moterys padarė įtaką abiejų jų praeičiai, todėl Deborah ir Jonathanas nori užauginti nepriklausomas ir protingas merginas.

Tačiau pora nusprendė daugiau nebesirinkti kūdikio akių spalvos, tai jiems atrodė per daug. Pora vis dar sulaukė šeimos ir draugų pasmerkimo, kai sužinojo, kad nori pasirinkti vaiko lytį.

Daktaras Steinbergas prognozuoja, kad po penkerių metų bus galima net nustatyti būsimo vaiko ūgį.

Pelės ir kiti pojūčiai

Šiandieniniai „dizainerių“ kūdikiai nėra jokios genetinės modifikacijos rezultatas. Gydytojai tik apžiūri embrionus ir atrenka „geriausius“. Tačiau šiandien jau yra CRISPR technologija, kuri leidžia įvesti reikiamus pokyčius tiesiai į genomą, tiesa ta, kad kol kas tai taikoma tik augalams ir gyvūnams.

2011 metais Kinijos vyriausybė skyrė daug lėšų biotechnologijų plėtrai. Dalis pinigų atiteko Nacionaliniam pelių mutacijų tyrimų centrui Nandzinge. Instituto darbuotojai mokosi keisti genus, pašalinti nereikalingus ir išlaikyti ieškomus atlikdami eksperimentus su 450 XNUMX graužikų. Pavyzdžiui, pelėms jie pašalina genus, atsakingus už cirkadinį ritmą, diabetą ar nutukimas.

Genetikai, su kuriais korespondentė Isobel Yong galėjo pasikalbėti filmuojant HBO filmą, buvo įsitikinę, kad CRISPR laukia puiki ateitis, jis gali padėti atsikratyti daugelio ligų ir netgi suredaguoti geną, lemiantį intelekto lygį (bet pirmiausia jie turi rasti tą geną).

Isobel mano, kad mokslininkams vis daugiau sužinojus apie žmogaus genomą, tėvai galės pasirinkti tam tikrus savo palikuonių bruožus. Ir žmonės susidurs su didžiausia moraline problema.

Diskusija apie etiką

Daugelis „dizainerių“ vaikų kritikų mano, kad gebėjimas pasirinkti vaikų savybes tikrai suskaldys žmonių visuomenę pagal finansines galimybes. Aišku, kad tobulėjant genomo žinioms atsiras vis naujų galimybių tėvams, o vaiko „iki rakto“ kūrimo būdas tikrai neatpigs.

Naujųjų technologijų šalininkai teigia, kad galimybių nelygybė yra tokia pat sena kaip ir pati žmonija, o geriau pasiturintiems tėvams atsiveriančios naujos galimybės niekaip nepaveiks dabartinės padėties.

Dirbtinio apvaisinimo metu iš moters organizmo paimami kiaušialąstės ir dirbtinai apvaisinami in vitro sąlygomis (mėgintuvėlyje). Gauti embrionai laikomi inkubatoriuje, kur vystosi 2-5 paras, po to įvedami į gimdą, kur vystosi toliau. Šis metodas pirmą kartą sėkmingai panaudotas Didžiojoje Britanijoje 1977 m.

Bioetikos (mokslo, nagrinėjančio žmogaus veiklos etinę pusę medicinos ir biologijos srityse) požiūriu, tai labai nerimą kelianti perspektyva, kur genetikos sėkmė paskatins tarptautinių rasių išlaisvinimą, panašus į SSRS ir JAV konkurenciją XX a. Yra ir kitas pavojus, tai yra genetinės įvairovės praradimas. Specialistai baiminasi, kad dauguma tėvų norės šviesiaplaukių ir mėlynakių angelų.

Genetikai pabrėžia, kad svarbiausia, kad naujos žinios būtų panaudotos žmonijos labui, o ne tik žmonių užgaidoms tenkinti ir klinikoms praturtinti. Ateities technologijos neturėtų būti nukreiptos į „dekoratyvinius“ tikslus, nes ši mokslo sritis gali padėti nuo daugelio paveldimų ligų.

Mes lauksime

Vakarų šalyse, tokiose kaip JAV ir Didžioji Britanija, šiuo metu dirbtinio apvaisinimo metu draudžiama keisti embrionų genus.

Tiesa ta, kad neseniai grupė mokslininkų Anglijoje gavo leidimą pakeisti embriono genus, tiriant pasikartojančių persileidimų priežastis.

Rusijoje dirbtinio apvaisinimo metu vis dar draudžiama pasirinkti palikuonių lytį, išskyrus paveldimas ligas, kurios yra susijusios su lytimi.

Isobel Yong mano, kad artimiausiu metu „dizainerių“ kūdikių nepadaugės, nes mokslininkai dar turi daug darbo ir studijų su žmogaus genomu. Tačiau žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, mūsų laukia dideli pokyčiai.

„Kalbėjausi su biologais ir kitais ekspertais, kurie prognozuoja, kad po 50 metų visiškai pakeisime savo dauginimosi būdą, todėl seksas gimdymo tikslais bus laikomas senamadišku dalyku“, – mano Yongas.