Elektra (2 dalis)

16 07. 03. 2017
6-oji tarptautinė egzopolitikos, istorijos ir dvasingumo konferencija

Teigiamos ir neigiamos medžiagos dalelės

1920 m. buvo apibrėžta jėga, kuri kartu laiko atomus, sudarytus iš teigiamų ir neutralių dalelių. Tai negalėjo būti įprasti elektros krūviai. Tai turi būti kitokia apmokestinimo forma. Ir taip buvo apibrėžtas vadinamasis Spalvos galia. Tik po 50 metų buvo eksperimentiškai įrodyta stipri sąveika. 1934 m. Enrico Fermi atrado vadinamąją silpnąją sąveiką, kuri yra atsakinga už radioaktyvų skilimą. Radioaktyviųjų elementų irimo metu susidaro didelės energijos elektronai arba jų teigiamos antidalelės – pozitronai. Taigi turime keturias sąveikos jėgas: stipriąją jėgą, kuri laiko daleles atomuose kartu, normaliąją, silpnąją, silpno radioaktyvaus skilimo jėgą ir gravitacinę jėgą. Manoma, kad pirmosios trys jėgos atsirado per didžiojo sprogimo sprogimą. Manoma! Taigi jie atsirado kaip viena jėga, tik besiplečiančiai visatai atvėsus jos atsiskyrė viena nuo kitos. Tai TEORIJA, prašau. Mokslininkai bando patvirtinti ir įrodyti šios teorijos teisingumą gigantiškais greitintuvais, tokiais kaip LHC Ženevoje. Ilgis 27 km, kainavo 3 mlrd. EUR. Tiesą sakant, mokslininkai tik pamažu artėja prie sąlygų, kurios vyravo VT metu. Norint imituoti VT ir įrodyti sąveikos jėgų atsiradimą, reikėtų 1000 šviesmečių ilgio greitintuvo. Tai ne kvailystė, tai matematika, prašau. Bet grįžkime prie elektronų ir elektros.

Elektros srovė

Elektros srovės nematome, tačiau nuo XIX amžiaus pabaigos susiformavo elektros srovę naudojanti pramonė. Nepaisant to, niekas negalėjo įsivaizduoti šios SROVOS. Tam, kad s "tai" mokėjo elgtis ir skaičiuoti, buvo įvestas apibrėžimas (!), kad elektros srovė susideda iš mažų dalelių, kurios yra teigiamai įkrautos ir kurios tiesiog juda iš elektros šaltinio, pvz., akumuliatoriaus, PLIUSIO poliaus į MINUS polių. Tik po daugelio metų buvo nustatyta, kad elektronas, atrastas 1897 m., yra neigiamai įkrautas ir juda iš MINUSO į PLIUSUS! Tai įrodė tik televizijos ekranų, t.y. originalių didžiulių, konstrukcija. Argi ne nuostabu? Jėgainės buvo ir yra statomos, o išmanieji telefonai kuriami pagal iš esmės visiškai neteisingą apibrėžimą!

Kaip gali būti, kad tokios mažytės dalelės, kurių nematyti ir kurių masė yra nereikšminga, gali apšviesti milijoninį miestą, šildyti namus ir varyti didžiulius variklius? Atsakymas yra jų kiekis. Pavyzdžiui, viename varinės vielos kubiniame centimetre yra neįsivaizduojami 6 × 10²³ atomai. Taigi 6 x 10 ir kol kas 23 nuliai. Tai daugiau nei žvaigždžių matomoje visatoje! Iliustracijai: Jei paimtume krūvą cukraus kubelių. Kokią sritį užimtų ši suma? Jūs tikrai ne tik mušate vienas kitą! Vienas kvadratinis metras yra 100 x 100 cm. Tai yra 10.000 1000 kauliukų. Vienam kvadratiniam kilometrui – 1000 x 10 m – reikia 10 milijardų kubelių, t.y. 10¹⁰. Tai nemažas skaičius. Bet: Europos plotas nuo Portugalijos iki Uralo ir nuo Šiaurės kyšulio iki Sicilijos yra 10 milijonų kvadratinių kilometrų. Bet mes turime „tik“ 500¹⁷ saldainių. Bendras mūsų planetos paviršiaus plotas yra 5 milijonų kvadratinių kilometrų. Gauname 10 x 12.000¹⁸ kubelių skaičių. Kad padengtume visą Saulės paviršių, kuris yra 6 10 kartų didesnis už Žemės plotą, artėjame. Cukraus kubelių skaičius siekia 10 x XNUMX²². Tai reiškia, kad Saulės paviršių galėtume padengti cukrumi XNUMX kartų! Ir tai prašau viename kubiniame centimetre varinės vielos. Taigi čia veikia neįtikėtinai daug mažų dalelių.

Elektros inžinerijoje elektra matuojama. srovė amperais. Jei paimtume įprastą žibintuvėlį, t. y. žibintuvėlį, maždaug 10¹XNUMX elektronų per sekundę teka iš minuso poliaus į pliuso polių jo lemputėje. Perskaičiavus į cukrų – apimtume pusę Čekijos. Per sekundę!

Elektra

Kitos serijos dalys