Išmokite gyventi su gamta ir palaipsniui imkitės to, ką ji gali pasiūlyti. Pavasarį vejos pradeda gelsti nuo kiaulpienių, kurios vadinamos Kunigo karūna. Šis populiarus pavadinimas apibūdina teigiamo kiaulpienės poveikio stiprumą.

Tradicinė žolė

Mūsų prosenelės puikiai žinojo gydomąją žolelių galią ir gaila, kad jų žinios nėra perduodamos ir pamažu pamirštamos. Tuo pačiu ne taip seniai kiaulpienės buvo naudojamos kaip puikus delikatesas tiek šaltoje, tiek karštoje virtuvėje. Jei namuose turite senų kulinarinių knygų, pabandykite jas pasidomėti. Galbūt ten atrasite kulinarinį pagrindą su kiaulpienėmis.

Kodėl kiaulpienė yra unikali?

Cheminiu požiūriu tai tiesiogine prasme naudingų, gydomųjų ir veiksmingų medžiagų mišinys. Vitaminų netrūksta – ypač A, B2, C. Kiaulpienėse taip pat yra taninų, fitosterolių, inulino, gleivių, aminorūgščių, natrio, kalio, mangano, sieros, silicio rūgšties ir fosforo druskų. Jame taip pat yra trauktinių – taraksino, taraksasterino ir laktupikrino. Tačiau kai kurių medžiagų kiekis svyruoja priklausomai nuo sezono. Pavyzdžiui, rudenį augale daugiausiai inulino. O taraksinas vėl sustiprėja vasarą – liepą ir rugpjūtį. Galime naudoti visas žolelių dalis, o virtuvėje jas apdoroti vienu metu. Visas augalas yra naudingas sveikatai.

Kada rinkti

Šaknį renkame idealiai prieš žydėjimą, tai yra kovo pabaiga, balandis. Arba galima rinkti ir po žydėjimo rudenį. Jei žengiame į kiaulpienių šaknis, turime būti labai atsargūs. Turime labai atsargiai iškasti jį iš žemės, kad nesugadintume jų. Surenkame šaknis į krepšelį ar kitą tinkamą indą. Parsinešę juos namo, gerai nuplaukite po tekančiu vandeniu ir leiskite išdžiūti. Tinkamai išdžiovintą šaknį galima atpažinti iš to, kad nulūžusi yra balta ir lengvai lūžta. Jis neturi kvepėti. Jo skonis šiek tiek kartaus. Kiaulpienių šaknis idealiai tinka laikyti tvirtoje popierinėje pakuotėje sausoje ir tamsioje vietoje. Šaknis ypač tinka organizmo valymui, padeda esant vidurių užkietėjimui, virškinimo problemoms, užsikimšusioms kepenims ir rėmeniui.

Geriausiai lapus renkame nuo gegužės iki rugsėjo. Juos džioviname pavėsingoje ir vėdinamoje vietoje. Lapų sluoksnis neturi viršyti 4-5 centimetrų. Džiūvimo metu keletą kartų pasukite. Tinkamai išdžiovintas kiaulpienės lapas turi išlaikyti šviežią žalią spalvą. Jei tamsu, tai blogai. Džiovintus lapus laikome taip pat, kaip ir šaknis – t.y. tvirtose popierinėse pakuotėse ar maišeliuose. Laikome sausoje ir tamsioje vietoje. Lapai padeda atsikratyti patinimų, valo kepenis ir virškinamąjį traktą, saugo nuo rėmens, tinka nėštumo ir gimdymo metu.

Patarimas: nuoviras nuo anoreksijos

Paruoškite 1-2 arbatinių šaukštelių džiovintų lapų nuovirą. Sudėkite į puodelį ir užpilkite verdančiu vandeniu. Šį nuovirą gerti 3 kartus per dieną. Taip pat gerai veikia šviežios kiaulpienių lapų sultys.

Kokių gėrybių galime pasigaminti iš kiaulpienių?

Būtinai išbandykite puikią žolelių kavą be kofeino. Išdžiovinus šaknį, smulkiai supjaustykite ir sumeskite į karštą ketaus keptuvę. Kepkite, kol apskrus, nuolat maišydami. Jokiu būdu jis neturi tapti visiškai juodas, nes tada pasidarytų kartaus. Po skrudinimo šaknį leiskite atvėsti ir sumalkite galingu maišytuvu arba kavos malūnėliu. Naudojame kaip klasikinę kavą – po 1 arbatinį šaukštelį puodelyje.

Jei mus vargina rėmuo, skrandžio ar virškinimo sutrikimai ar inkstų liga, tuomet galime paruošti klasikinę kiaulpienių arbatą iš neskrudintos šaknies. Vieną valgomąjį šaukštą džiovintų susmulkintų šaknų 5 minutes pavirkite puse litro vandens. Nukoškite ir padalinkite į tris dienos dalis. Geriame ryte, pietus ir vakare. Idealiu atveju kursas turėtų būti naudojamas nuo trijų savaičių iki mėnesio. Po dviejų savaičių pertraukos galime pakartoti dar kartą.

Sueneé Visatos parduotuvės patarimai

Wolf-Dieter Storl: Senovės deivės vaistiniai augalai

Knyga Senovės deivės vaistiniai augalai padavimų ir pasakų pagalba parodo skaitytojui, kaip sugrįžti į savo senąjį aš dvasines šaknis.

Autorius eina į gilų mišką sekant senovės deivės pėdomis. Tai veda skaitytoją į vaistinių žolelių ir senovės dievams malonia senų legendų, mitų ir pasakų forma. Sužinosite, kokį vaidmenį šioje kelionėje atlieka, pavyzdžiui, Pelenė, velnio močiutė ar ponia Žiema, ar ką čia reiškia juodasis šeivamedis, ramunė ir liepa. Pradėkite ir atraskite tikrąjį save gamtos prasmė, pajusk jos sielą ir susigrąžink savąją prigimtinis dvasingumas.

Wolf-Dieter Storl: Senovės deivės vaistiniai augalai