Serapeumas Sakaroje

7 27. 09. 2022
6-oji tarptautinė egzopolitikos, istorijos ir dvasingumo konferencija

[Paskutiniai pakeitimai]

Tai yra viena didelė paslaptis, kupina daugybės klaustukų oficialiai egiptologijai. Niekas negali tiksliai pasakyti, kam ši vieta buvo naudojama. Oficiali doktrina sako, kad tai buvo šventųjų Apis bulių laidojimo vieta. Deja, kaip įprasta egiptologijoje, serapeumo viduje vadinamosiose sakrofazėse jokiu būdu nebuvo rasta nė vienos jaučio mumijos, ir, kaip įprasta, šis reiškinys priskiriamas kapų plėšikams.

Kai kuriais atvejais egiptologų viduje aptiktas plonas bitumo sluoksnis. Bitumas yra asfalto forma, kuri šiuo atveju buvo sumaišyta su įvairiomis gyvūnų kaulų liekanomis.

Atidžiau pažiūrėkite į pridėtą vieno iš 24 milžiniškų sarkofagų nuotrauką. Kiekvienas iš jų sveria ne mažiau kaip 100 tonų. Kaip jiems tai pavyko?

Šiuolaikiniai akmens apdirbimo specialistai teigia, kad net ir šiandien tai būtų labai sunkus ir brangus darbas, kurį reiktų apdirbti naudojant pažangiausias kompiuterines technologijas. Iki šiol atlikti matavimai patvirtino, kad paviršius yra visiškai lygus ir tiksliai 0,05–0,005 mm.

Sarkofagai, tiksliau kažkokie kubilai su dangčiu, buvo gaminami iš kiečiausio granito – juodojo diorito. Norint apdirbti kažką panašaus, reikia kažko tarp vandens pjūklo, lazerio ar net ant grąžto pritvirtinto kieto akmens – deimanto.

Mintis, kad kažkas panašaus buvo sukurta tik varinių ar bronzinių kaltų pagalba, atrodo labai naivia.

 

Kai kur nors išgirstu, kad kai kuriose voniose buvo rasta bitumo, prisimenu pirmąsias 15 filmo minučių. Laiko juosta. Nesitenkinkite žemu įvertinimu. Filmą tikrai rekomenduoju. Kalbant apie bitumą, tik užsiminsiu klausimu: kas būtų, jei teleportas nustotų veikti būtent tą akimirką, kai vyksta perkėlimas?

Šaltinis: Facebook

 

 

Panašūs straipsniai