Šumerų kūrybos istorijose pasakojama ne tik apie žmogaus, bet ir apie Žemės sukūrimą. Mes randame nusistovėjusią Biblijos versiją, kurioje kalbama apie tai, kad Dievas per septynias dienas sukūrė dangų ir žemę. „7 šumerų kūrybos lentelėse“ pateikiama daug išsamesnė istorija apie Žemės sukūrimą.

Kūrimo lentelės rodo, kad mūsų Saulės sistema buvo tik pradėjusi formuotis, o planetos dar nebuvo tvirtai sugrupuotos tuo metu, kai įkyri planeta pasirodė esant aplinkinių planetų gravitacijai. Praėjo Plutonas, Uranas ir Neptūnas. Nerimą kelianti planeta pradėjo judėti link mūsų Saulės sistemos centro. Šumerai mūsų planetą, kuri tuo metu dar nebuvo labai išsivysčiusi, vadino Tiamatu. Jie paaiškina, kad įsibrovėlių planetai einant per vidinę Saulės sistemą, vienas iš didžiųjų planetos mėnulių susidūrė su mūsų primityvia Žeme (Tiamatu). Šio susidūrimo metu Tiamatas suskilo į dvi dalis, atlaisvindamas ir paskleidęs aplinkui esančias šiukšles, suformuodamas modelį, kurį šiandien danguje galima pamatyti kaip asteroido juostą. Biblijoje šis įvykis minimas kaip „užkalta apyrankė“.

Naujos orbitos nustatymas 

Po susidūrimo Tiamatas buvo perkeltas į naują orbitą. Nibiru vandenys susimaišė su Žemės vandenimis, ir gyvenimas pradėjo atsirasti kaip visuma. Tai vadinama panspermija.

Šumerų kūrybos istorijose paaiškinami kai kurie pagrindiniai šiuolaikinio mūsų supratimo apie kosmologiją aspektai ir tikriausiai, kaip gyvenimas prasidėjo Žemėje. Prireiktų milijardų metų ilgiau, kol gyvenimas čia, Žemėje, vystysis natūraliu būdu, nei bendra Žemės istorija. Gyvo padaro biologinis procesas, maistinių medžiagų pasisavinimas ir atliekų išsiskyrimas yra itin sudėtingas genetinis procesas. Idėja, kad gyvenimas Žemėje kažkodėl atsirado iš priešistorinės sriubos ir žaibo, paprasčiausiai nebepriimtina. Tai galima būtų palyginti su situacija, kai tornadas įsiveržia į šiukšlyną ir kažkaip paslaptingai surenka „Boeing 747“. Šio įvykio tikimybė yra per maža, kad būtų galima laikyti aiškų atsakymą.

Panspermija yra hipotezė, kad gyvybės „sėklos“ jau egzistuoja visatoje, kad gyvybė Žemėje galėjo atsirasti iš šių „sėklų“ ir kad jos galėjo suteikti gyvybę kitiems gyvenamiems kūnams.

Susijusi ir kartu tolima egzogenezės idėja yra labiau ribota hipotezė, kad gyvybė į Žemę buvo perkelta iš kažkur kosmoso. Bet tai nebeprognozuoja, kaip plačiai tai paplitusi. Kadangi terminas „egzogenezė“ yra geriau žinomas, yra tendencija jį naudoti ryšium su tuo, ką turėtume vadinti panspermija.

Kaip atėjo gyvenimas žemėje             

Šumerų kūrybos istorijose paaiškinta, kaip Nibiru vandenys maišėsi su mūsų Žeme. Ar tai gali būti atsakymas į tai, kaip visas ir pilnas gyvenimas atėjo į Žemę? Nibiru, kur kas senesnė planeta, tikriausiai turėjo milijardus metų, kuriuos galėjo susikurti gyvenime. Arba gyvenimas atkeliavo į Nibiru ir vėliau vystėsi daug ilgiau nei gyvenimas čia, Žemėje.

Kūrimo istorijoje aiškinamasi, kaip Nibiru planeta tampa nuolatine mūsų Saulės sistemos nare itin elipsės formos orbitoje. Šumerai pastebėjo, kad ši orbita yra tokia didelė, kad vienai orbitai įveikti reikia 3 metų. Šumerai šią orbitą vadina „šare“. Vienos Žemės orbitos aplink Saulę Saulės metai trunka 600 dienas. Praeis 365 Žemės metų, kol Nibiru planeta užbaigs vieną orbitą aplink Saulę.

Ilgesnis gyvenimo ciklas   

Jei tiesa, kad Anunnakiai kilę iš Nibiru planetos, kaip šumerai sakė savo kūrybos istorijose, jų gyvenimo ciklas būtų daug ilgesnis nei Žemės planetoje. Pavyzdžiui, tarkime, kad kažkas iš Žemės keliauja į Nibiru ir lieka ten metus. Grįžimo metu Žemėje buvo praėję 3 metų, tačiau iš tikrųjų jis sulauks tik vienerių metų. Šis punktas susijęs su daugeliu Biblijos nuorodų, kuriose kalbama apie patekimą į dangų, kur turime mėgautis ilgesniais gyvenimo ciklais. Įsivaizduokite, jei Jėzus Kristus būtų Anunnaki ir atėjęs į Žemę nustatytų savo pasekėjus. Tada jis paliko Žemę ir metams grįžo į Nibiru. Grįžęs į Žemę, kur tuo tarpu praeis 600 metų, per tą laiką jis bus tik metais vyresnis.

Jei egzistuoja Nibiru planeta, tai galėtų pamatyti mūsų šiuolaikinis mokslas. Šumerų lentelėse pavaizduotas žmogus, ariantis lauką, žiūrėdamas į viršų. Danguje matomas apskritimas, iš kurio atsiranda šviesos spinduliai (saulė) ir kryžius, skleidžiantis šviesos spindulius (Nibiru). Šumerai žinojo, kada danguje galima pamatyti Nibiru planetą, tuo pačiu metu artėjant prie vidinės mūsų Saulės sistemos dalies.