Branduolinis karas, kelionės į kosmosą, skraidantys laivai... Ar senovės Indijos tekstai galėtų atskleisti dar didesnes mūsų praeities technologines paslaptis? Ir jei taip, ar tai būtų vadovas, kaip judėti pirmyn, ar įspėjimas apie artėjančią žmonijos pražūtį?

Chaumukha Jain šventykla, Ranakpur, Indija. Ši šventykla, pastatyta XV amžiuje, skirta pirmajam džainizmo mokytojui, dievui Rišabhanatui, kurio misija buvo civilizuoti žmones ir mokyti juos rašymo, matematikos, gamtos mokslų ir žemės ūkio. Džainizmas yra senovės Indijos religija, buvusi prieš induizmą. Džainistai ir induistai turi panašią tikėjimo sistemą dėl visatos cikliškumo, karmos ir reinkarnacijos, tačiau jie garbina skirtingus dievus. Džainams žinių siekimas yra būtinas dvasiniam išsilaisvinimui. Ranakpur šventyklos ikonografija simbolizuoja Rishabhanathpa kosminio nušvitimo pasiekimą.

Įdomiausia šioje šventykloje yra jos lubos, kurios beveik puikiai atitinka Didžiojo hadronų greitintuvo Šveicarijoje grindų planą. Šventyklos lubų raižiniai turi įdomią stipinų struktūrą, išdėstytą apskritimais su juostelėmis juostose. Kitos linijos eina link centro. Šių raižinių panašumas į Didįjį hadronų greitintuvą nėra atsitiktinis. Didysis hadronų greitintuvas yra didžiausias ir galingiausias dalelių greitintuvas pasaulyje. Jis buvo sukurtas sudaužyti mažyčius protonus beveik 1080 milijonų km per valandą greičiu, maždaug šviesos greičiu. Bendra šių susidūrimų sukurta energija turėtų sukurti sąlygas, panašias į tas, kurios egzistavo akimirkomis prieš pat Didįjį sprogimą – įvykį, kuris, mokslininkų nuomone, buvo atsakingas už visatos sukūrimą.

Tyrinėdami protonų susidūrimus, mokslininkai bando atsakyti į klausimą, kaip atsirado visata. Manoma, kad hadronų greitintuvas sukurs tokias pačias sąlygas, kurios lėmė Didįjį sprogimą, taigi ir visatos sukūrimą. Tačiau kai kurie žmonės nerimauja, kad nenorime susidurti su kai kuriais dalykais, kurie juda aplink visatos kūrimą. Susidurti su tokia didele nežinomybe yra labai sunku.

Pirmieji subatominės sferos, arba kvantinės mechanikos, pradininkai buvo austrų fizikas Erwinas Schrodingeris ir vokiečių fizikas Werneris Heisenbergas. Pasak biografų, Schrodinger ir Heisenberg buvo labai paveikti senovės Indijos tekstų. Heisenbergas pažymėjo, kad kvantinė teorija nėra jokia naujiena tiems, kurie studijavo induistų Vedantos (Vedų) raštus.

Senovės induistai turėjo įdomų pasaulio vaizdą, apimantį kvantinės tikrovės sampratą, kurią tarpininkavo vadinamoji „trutis“ – neįtikėtinai mažos dalelės, sudarančios visą fizinę tikrovę. Įdomu tai, kad šie senoviniai tekstai vis dar aktualūs ir gali būti daugiausia atsakingi už kvantinės mechanikos pažangą XX amžiaus pradžioje. Tai rodo, kad kultūra, kuri parašė šiuos tekstus, turėjo žinių apie kvantinę mechaniką.

Indų tekstai tam tikrais būdais atspindi arba numato, kad viskas ateis vėliau. Galbūt jų autorius nežemiškos būtybės paskatino apsaugoti šias žinias, todėl tik šiandien pažvelgę ​​į šiuos tekstus galime pastebėti detales. Gali būti, kad tai vadovas, kurį mums davė nežemiškos būtybės aukštesniam, dieviškam tikslui. Šie tekstai taip pat galėtų būti žvilgsnis į mūsų ateitį ir įspėjimas, kad jei nepakeisime savo krypties, gali įvykti nelaimė.