Aukso kilmės ir sukūrimo klausimas žmoniją žavėjo nuo seniausių laikų. Grupė mokslininkų iš viso pasaulio prisidėjo prie savo tyrimų, kad atsakytų į šį klausimą.

Tarptautinė mokslininkų grupė naujai nušvietė aukso kilmę. Aukso kilmė buvo spėliojama ilgą laiką, tačiau kol kas nepateiktas joks atsakymas, kuris įtikintų mokslo bendruomenę. Šių mokslininkų darbo rezultatai neseniai buvo paskelbti internetiniame žurnale „Nature Communications“. Jų tyrimai rodo, kad auksas pasiekė žemės paviršių iš giliausių mūsų planetos vietų. Taigi vidiniai žemės judėjimai prisidėjo prie šio tauriojo metalo kilimo ir koncentracijos. Mokslininkai rado įrodymų, kad tai vyksta Argentinos Patagonijoje. Šioje srityje buvo užregistruoti pirmieji aukso telkiniai Pietų Amerikos žemyne. Mokslininkai priklauso skirtingiems Čilės, Australijos ir Prancūzijos universitetams. Tarp jų taip pat yra José María González Jiménez – Granados universiteto Mineralologijos ir petrologijos katedros mokslininkas.

Nitro žemė jis yra padalintas į tris pagrindinius sluoksnius:

• žievė
• plastmasinis
• šerdis

„Mineralų, kuriuos išgauname ir kurie palaiko mūsų ekonomiką, yra žemės plutoje. Ir nors esame jų naudojimo ekspertai, vis dar labai mažai žinome apie tikrąją jų kilmę. Aukso paieškos paskatino migraciją, ekspedicijas ir net karus, tačiau jo kilmė yra vienas pagrindinių klausimų žvalgybos srityje“, – sakė mokslininkas.

Mantija yra sluoksnis, skiriantis šerdį nuo plutos. Pluta, ant kurios mes gyvename, yra skirtingo storio. Jis yra apie 17 km po vandenynu ir apie 70 km po žemynais. „Šis gylis žmonijai nepasiekiamas. Šiuo metu neturime išteklių, reikalingų mantijai pasiekti. Kol neturime tokios galimybės, tolesnės tiesioginės informacijos apie mantiją gauti negalime“, – teigia ekspertas.

Tačiau medžiaga iš mantijos mus gali pasiekti ugnikalnių išsiveržimų dėka, nes sprogus ugnikalniui, nedideli uolienų fragmentai iš mantijos (arba ksenolitai) gali būti išnešioti į paviršių. Ksenolitas (pažodžiui „svetima uoliena“) yra svetimos uolienos fragmentas, rastas sluoksnyje, kurio sudėtis gerokai skiriasi.

Šie reti ksenolitai buvo kuo kruopščiau ištirti. Juose mokslininkai aptiko mažyčių aukso dalelių, kurios atitinka žmogaus plauko storį. Jie įsitikinę, kad jų šaltinis yra gili mantija.

Tyrimo dėmesys buvo sutelktas į Deseado masyvą Argentinos Patagonijoje. Šioje provincijoje yra vienas didžiausių aukso telkinių pasaulyje, o kasyklos čia vis dar kasamos. Kadangi aukso koncentracija šioje žemės plutos vietoje yra labai didelė, mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kodėl naudingųjų iškasenų telkiniai apsiriboja tam tikruose planetos regionuose. Jų hipotezė yra ta, kad mantija po šia sritimi yra unikali, todėl dėl savo istorijos ji turi tendenciją formuotis aukso nuosėdų paviršiuje.

„Ši istorija siekia 200 milijonų metų, kai Afrika ir Pietų Amerika sudarė vieną žemyną“, – sako Gonzálezas Jiménezas. Šios mantijos keteros iškilimas sukūrė tiesioginę chemijos gamyklą, kuri praturtino Žemės mantiją įvairiais metalais. Tai vėliau turėtų sudaryti sąlygas formuotis aukso telkiniams“.

„Šį kartą procesą sukėlė vienos tektoninės plokštės slydimas po kita (subdukcija), kuri leido pro plyšius cirkuliuoti daug metalų turintiems skysčiams. Todėl metalai galėjo kauptis ir kietėti šalia paviršiaus“, – pridūrė mokslininkas. Mokslininkų grupės rezultatai naujai nušviečia naudingųjų iškasenų telkinių susidarymą, kurių kilmė dažniausiai siejama su žemės pluta. Šios naujos mokslinės žinios galėtų prisidėti prie pažangesnio naudingųjų iškasenų telkinių tyrinėjimo, kurio metu atsižvelgiama ne tik į plutos paviršiaus ar rentgeno spindulių vaizdus, ​​bet ir tiriamas mantijos gylis. Tačiau aišku, kad Žemė nėra didžiulė aukso gamintoja. Aukso atsiradimas Žemėje siekia mūsų planetos formavimosi laikus. Formuodamasi Žemė iš kosmoso paėmė įvairius elementus, tokius kaip nikelis, geležis ir tikriausiai ir auksas.

Pirmą kartą auksą per labai trumpą laiką sukūrė didžiulės žvaigždės: žiauriai miršta kaip Supernova. Jiems subyrėjus į neutroninę žvaigždę arba juodąją skylę, jų išoriniuose sluoksniuose vyrauja ekstremalios sąlygos, kurios sprogstamai atbaido. Atomai čia per trumpą laiką sugeria labai daug neutronų, tampa nestabilūs ir vėl suyra. Elementai, taip sakant, keliauja per periodinę lentelę, nes keičiasi jų protonų skaičius, taigi ir eilės numeriai. Nikelis yra varis, paladis yra sidabras, o platina tikriausiai yra auksas.