Aš nesielgčiau su juo iš jėgos pozicijos, nes tai yra vyro vaidmuobet aš išmokyčiau jį savo meilės galios. Apkabinčiau ir paglostyčiau jį labiau, nei ji ginčytųsi ir kovotų.

Nesakyčiau, kad būsiu jam maloni, kol jis nebus malonusnes vyras negali žinoti, kaip yra būti maloniam, bet man būtų malonu sužinoti, ką tai reiškia ir kaip jam gera.

Neversčiau jo gyventi pagal mano lūkesčiusbet tikėjausi, kad jis gyvens savo gyvenimą.

Aš jo nebekritikuosiu. Tai nelabai tinka vyrams su vyrais, jie dažniausiai užstringa ir niekada nepamiršta šios „netekties“. Priešingai, visada, net už menkiausią dalyką, girčiau jį.

Daugiau jo klausyčiau ir mažiau mokyčiau. Aš jau žinau, kad vyrai tais pačiais žodžiais sako ką kita nei moterys. Taip pat, kad jie sako mažai, bet ką jie sako, skirtingai nei moterys, jie daro.

Neleisčiau draugams kalbėti apie mane neigiamai. Priešingai, aš visada stovėčiau šalia jo ir ginčiau jį, pavyzdžiui, prieš savo draugus, bet net ir prieš savo tėvus. Aš jau žinau, kad kai moteris seka savo vyrą, ypač krizės metu, tai galų gale ją visada sustiprina, o juo labiau ji yra ji pati.

Nebereikalaučiau, kad ir po daugelio metų prisipažintų meilėje savo draugamsir visai ne jo, mano tėvų ar kolegų akivaizdoje. Ir aš palikčiau jam viešai susikibti rankomis.

Jei norėčiau, kad jis sutvarkytų lašinamą maišytuvą, Norėčiau paminėti, kad žaviuosi jo organizaciniais sugebėjimais, kuriais jis visada sugebėjo gauti remontininkus(Palikčiau jam kada ir kaip), beje, norėčiau leisti, kad čiaupas nebevarvėtų.

Aš neverčiau jo eiti su manimi apsipirkti, bet juo labiau žaviuosi, kaip jis gali gauti tai, ko jam reikia.

Aš jam kiekvieną mėnesį paaiškindavau, kad prieš menstruacijas ir dažnai jų metu sakydavau tai, ko aš taip nemanau.- nelaikyti to rimtai (kad nebijotume mirties, kad mūsų santykiai baigėsi).

Aš duočiau aiškius signalus su juo- pavyzdžiui, kai ateinu nuoga, man kyla noras mylėtis. Nė vienas pasaulio žmogus negali tam atsispirti! Arba kai aš uždedu rankšluostį ant galvos, man skauda galvą, kad jis nepasiduotų giliajai krizei, kad vėl kažką sujaukė.

Aš jau žinau, kad moters tyla yra vyro kankinimaso vyras vis dar šiek tiek pasimetęs dėl moters.

Niekada neklausčiau jam neatsakytų klausimų, nes aš jau žinau, kad kai vyras kažko nežino, jis yra pažemintas ir tai laiko gyvybės praradimu. Ir nebenorėčiau, kad jis nuspręstų, kuris megztinis man labiau tinka.

Manęs nenuliūdintų jo ironiškos pastabos, nes jau žinojau, kad tai yra tarsi berniukas, suklupęs merginai kojas, būdas atkreipti dėmesį ir išreikšti susidomėjimą.

Pirmiausia jį pamaitinčiauir tik tada kalbėčiau su juo.

Aš jo nešluostyčiau ir nešluočiau po jo kėdekai jis ant jo sėdi, nes aš jau žinau, kad jam taip pat reikia savo saugaus kampo bute ir jis yra pažemintas.

Aš jo nekaltinčiau dėl laikraščių ir televizijosNes aš jau žinau, kad tai jo poilsio būdas po darbo.

Aš jam nuolat pasakojau, kaip jis mane sužavėjoir aš pats stengčiausi kuo labiau jį įkvėpti (švelnumas, rūpestis ar nuogybės). Niekada jam nesakyčiau, kad mes nesuderinam, nes jis toks skirtingas, bet žavėčiau jį tuo, koks jis gražiai skiriasi.

Apribosiu muilo operų ir romantiškų filmų žiūrėjimą, nes jie neturi nieko bendro su tikrove: jie užprogramuoja mus priklausyti nuo vartojimo, reklamuojamų objektų ir įsivaizduojamų malonumų. Taip pat jau žinau, kad matuoti savo retušuotas gražuoles iš ekrano yra nesąmonė ir santykių pabaigos pradžia.

Nesirengčiau mylėtis vėlai vakare dvidešimt minučių vonioje, nes žinau, kad jis gali užmigti, bet mylėčiau su juo prieš eidama į tualetą. Ir net jei jis iš pradžių nenorėjo, aš jau žinau, kaip lengva jį įtikinti taip elgtis.

Mylėdamasis vis tiek mokyčiau jį nuolat girdamas, kaip man patikti.Aš jau žinau, kad nors moteris yra dešimteriopai jautresnė už vyrą, visas jos kūnas, vyras iš tiesų jautrus dažniausiai tik vienoje vietoje, todėl evoliuciškai jis negali nė menkiausio supratimo, kaip glostyti moterį.

Taip pat suprantu, kad man sunku šiuo ir kitais aspektaisnes jam pakanka apsinuoginti.

Jei vėl gyvenčiau su vyru, būčiau jam palanki, švelni ir imli moteris, o tada jis būtų dar labiau atsipalaidavęs, bet tuo pat metu stiprus, reaguojantis į mano poreikius ir palaikantis. 

Šaltinis: su meile Miluška