Yra daug spėjimų, hipotezių ir teorijų apie piramidžių paskirtį ir kas jas pastatė. Iki šiol iš viso jų galima suskaičiuoti apie septyniolika šimtų. Išsirinkau keletą jų ir bandžiau juos išplėtoti, susiejau su skirtingais šaltiniais. Iš esmės tai yra hipotezių, sujungtų į vieną teoriją, sintezė.

Yra viena teorija apie piramidžių paskirtį, kuri, mano nuomone, yra labiausiai tikėtina. Anot jos, piramidės, kaip ir dolmenai, yra vieningos pasaulinės struktūros dalis, kuriai priklauso ir kiti megalitai. Vietos, kuriose jie yra, pasirinktos neatsitiktinai. Jie tam tikra prasme yra tam tikri laidininkai, jungiantys Žemę su informaciniu lauku, atsakingu už civilizacijos vystymąsi. Pavyzdžiui, piramidžių vaidmuo buvo daugiapakopis, o dolmenai buvo naudojami, nes jie turėjo psichogeninį poveikį žmonėms. Jei dolmenas buvo sureguliuotas į tam tikrą dažnį, buvo galima pasiekti ypatingą transo būseną ir joje tada buvo galima ištarti pranašystes (panašiai, kaip daro šamanai). Skirtumas tik tas, kad šamanai palieka kūną vartodami mikstūras ir meditacijas, o mūsų senovės protėviai piramides ir dolmenus naudojo kaip energijos ir informacijos mainų priemonę, kuri apėmė plačias galimybes.

Yra žinoma, kad mūsų protėviai, t.y. priešpilio civilizacija, tikriausiai atlantai, nes pagal vieną versiją jie laikomi piramidžių kompleksų kūrėjais, buvo apsėsti energijos. Tai reiškia, kad savo vystymesi jie pasiekė tokį lygį, kai anglies ir vandenilio energijos nebereikia (palyginti su mumis), tačiau pasiekė tašką, kai mus supa laisvos energijos vandenynai, kuriuos vėliau panaudojo savo reikmėms. Mūsų amžininkai jau daro prielaidą, kad egzistuoja tokia energija, kurią jie vadina eteriu arba kvantu, ir bando ją įtraukti į visko teoriją (Einšteinas ir jo lauko teorija).

Tačiau nesileisime į nereikalingas smulkmenas ir trumpai pasakysime, kad viskas, kas mus supa, susideda iš energijos. Jis pats savaime yra universalus ir turi viskam būdingų savybių. Viena vertus, paimkite tankiausią medžiagą, pavyzdžiui, akmenį ar metalus, ir, kita vertus, pavyzdžiui, elektrinį lauką arba spinduliuotę; visa tai sudaryta iš tos pačios energijos, tik jos tankis ir dažnis suteikia jai tokias ar tas savybes ir prideda tas ar tas savybes. Paprasčiausias ir labiausiai nesuprantamas principas – tą pačią energiją galima valdyti mintimis. Daugiamatė Visata susideda iš sferų, kuriose mažėjant medžiagos tankiui didėja galimybė ją valdyti. Kai medžiaga minkštėja, didėja vibracijas ir tada jos tampa, taip sakant, lengviau valdomos. Mūsų materialus pasaulis priklauso žemesniems pasauliams, energija čia gana tanki ir ją valdyti mintimis nėra taip paprasta. Mūsų protėviai žinojo šią taisyklę ir pastatė savotiškus minčių stiprintuvus, kurie yra piramidės.

Pats žodis Atlant reiškia graikų civilizaciją ir reiškia galingą titaną. Vėliau tokiu pačiu pavadinimu buvo pavadintas vienas iš vandenynų. Pirmasis Atlantidą paminėjo Platonas, senovės graikų filosofas, žinių apie šią galingą visuomenę įgijęs iš Egipto kunigų. Jo veikale „Timaeus“ sakoma, kad atlantai vienu smūgiu galėjo pavergti visas valstybes ir šalis, kurios atsisakė joms paklusti. Jie valdė su tokia galinga galia.

Tik šiandien manome, kad žmonės tuo metu buvo tokie primityvūs, kad naudojo piramides arba kaip kapus, arba geriausiu atveju kaip tarpplanetinio ryšio priemonę. Bent jau ši idėja buvo įdiegta socialinėje sąmonėje. Sakoma, kad anksčiau buvo žmonių, kurie buvo labai paprasti ir savo neišmanymu nesugalvojo nieko geresnio už megalitinių konstrukcijų kūrimą mirusiems vadams laidoti.

Tik po daugelio dešimtmečių sveiko proto grūdas pradėjo šviesti ieškančiųjų protus.

Realybėje viskas buvo kitaip. Pats megalitinių pastatų kompleksas atliko energetinės informacijos mainų vaidmenį, ty atliko daugybę užduočių, kurias mūsų amžininkai laiko tik fantastiškomis. Šiam kompleksui lengviausia buvo, pavyzdžiui, kontroliuoti orą visoje planetoje. Tarp sudėtingesnių užduočių buvo sąmonės perkėlimas erdvėje ir laike, kai žmonės piramidžių pagalba galėjo judėti daugiamatės Visatos erdvėmis (įeiti į lygiagrečius pasaulius ir astralinę plokštumą). Tie, kurie buvo piramidžių viduje, galėjo tiesiogine prasme materializuoti savo mintis, įgyti paranormalių sugebėjimų, susigrąžinti sveikatą, bendrauti su nežemiškų civilizacijų atstovais, kurti gražių dalykų ir dar daugiau.

Skenuodami dugną Bermudų trikampio srityje, mokslininkai instrumentų pagalba aptiko dvi piramides, kurios savo dydžiu pralenkė Gizos piramides.

Tyrimų metu buvo nustatyta, kad jie pagaminti iš medžiagos, savo pobūdžiu panašios į stiklą (pagal oficialius šaltinius). Tiesą sakant, piramidės yra apačioje „išliejamas“ iš kristalo naudojant molekulinę sintezę o jų apytikslis aukštis – apie penkiolika šimtų metrų. Viena tokia piramidė galėtų nesunkiai aprūpinti energiją tokiam žemynui kaip Šiaurės Amerika. Yra nemažai prielaidų ir nuorodų į tai, kad anksčiau visų be išimties piramidžių viršuje buvo kristalai, kurie aktyvavo visą kompleksą.

Vandenyno dugne esančios piramidės greičiausiai išlaikė savo sugebėjimus ir karts nuo karto įjungiamos, o tai lemia tuos anomalius reiškinius, kurie čia periodiškai pasikartoja. Tačiau čia kyla klausimai, kodėl jie taip destruktyviai ir naikinančiais poveikį žmonėms, kurie patenka į jų įtakos sferą? Trikampyje dažnai buvo matyti laivai be žmonių, viduramžiais vadinami klajojančiais olandais. Tada kyla kitas klausimas: kas ar kas galėjo priversti žmones palikti laivą šimtus kilometrų nuo kranto? Yra prielaidų ir net liudininkų, kurie kelioms minutėms buvo paveikti šios spinduliuotės, parodymų. Jie apibūdino neįsivaizduojamą baimę ir siaubą, kurių negalima suvaldyti. Greičiausiai kažkas įjungė piramides, siekdamas ką nors apsaugoti ar paslėpti ir nesuteikti agresoriams ar tiesiog smalsiems žmonėms galimybės išgyventi.

Beje, kalbant apie dolmenus, yra versija, kurioje teigiama, kad jie visi yra maždaug toje pačioje linijoje ir aukštyje, o tai netiesiogiai lemia jų gynybinės paskirties idėją. Nors dolmenai dabar yra išjungti, jie vis dar turi destruktyvų poveikį žmonėms, turintiems neigiamų minčių, o tai patvirtina gynybos komplekso teoriją. Galbūt jie buvo pastatyti vėlesniu Atlanto civilizacijos laikotarpiu, kai jau buvo akivaizdus visuomenės skilimas, ir jie iš tikrųjų tarnavo kaip apsauga nuo priešų puolimo. Ir yra dar viena detalė, tai yra radiacinis fonas dolmenų viduje, kuris yra mažesnis nei išorėje. Taigi jie tikriausiai buvo pastatyti prieš prasidedant branduoliniam karui tarp priešingų pusių.

PASIŽINTYS IR TITRAI

Apie priešvandeninę civilizaciją iš oficialių šaltinių nieko nežinoma, ji tiesiog formaliai iš viso neegzistavo. Senajame Testamente, Enocho knygoje, senovės indų epe „Mahabharata“, taip pat daugybės skirtingų laikų tyrinėtojų mituose ir pasakojimuose apie Atlantidą, daugybės kanalų ir prisiminimų apie praeities kelių tūkstančių mūsų amžininkų gyvenimai.

Dar blogiau yra su pasimatymais ir vardais priešvandeninės civilizacijos klausimais. Tvyro tam tikras chaosas, dėl kurio atsiranda įvairių mitų ir pustiesių. Taigi pateiksiu savo nuomonę. Mano nuomone, kai kalbame apie priešvandeninę civilizaciją, iškart iškyla asociacija su Atlantida. Tiesą sakant, taip nėra, nes Atlantida ir Hiperborėja yra grynai graikiški pavadinimai ir tai tik sutartinis ryšys su šiuolaikinėmis vietomis, kurios neturi nieko bendra su istoriniais tos civilizacijos pavadinimais. Vardą Atlantida į apyvartą išleido Platonas:

Atlantida (senovės graikų kalba Ἀτλαντὶς) yra mitinė salų valstybė, kuri daugiausia, jei kalbame apie sostinę, buvo įsikūrusi Atlanto vandenyne.

Hiperborėja (senovės graikų kalba Ὑπερβορεία – „anapus Borėjaus“, „už šiaurės vėjo“) – senovės graikų mitologijoje ir tradicijoje legendinis šiaurinis kraštas, vieta, kur gyveno palaiminta hiperborėjų tauta.

Dabartinė Hiperborėjos vieta nukreipta į šiaurę, tačiau toks pavadinimas pateisinamas tik mūsų civilizacijai, nes praktiškai moksliškai įrodyta, kad pasaulinis potvynis kilo dėl Žemės apsivertimo (polių poslinkio). Ir todėl istorinis priešpilio civilizacijos pavadinimas kol kas mums nežinomas.

Kalbant apie visame pasaulyje aptinkamas megalitines struktūras, oficialus mokslas kuria pačias drąsiausias teorijas apie tai, kas jas pastatė ir kokiems tikslams jos tarnavo, tačiau tuo pat metu nenori pripažinti, kad egzistuoja labai išsivysčiusi priešvandeninė civilizacija.

Ar pasimatymų diapazonas yra tyčinis? Jis stebina savo sklaida nuo tūkstančio metų prieš Kristų iki vieno milijono ar net milijardo metų. Tačiau visame šiame pasimatymų chaose galima pamatyti daugiau ar mažiau apytikslį laikotarpį nuo penkiolikos tūkstančių iki dvidešimt šešių tūkstančių metų atgal, ir tai yra apytikslė priešvandeninės civilizacijos išnykimo data. Be to, kai kuriais skaičiavimais, šios datos artimos Žemės inversijos ciklų periodiškumui.

Daugelis mokslininkų užtikrintai pateikia įvairias Žemėje įvykusių inversijų datas, pradedant nuo dešimties iki dvylikos tūkstančių metų iki kelių milijonų metų, tačiau jos visada pateikia tik apytikslę datą. Taip pat yra teigiančių, kad tikslaus paskutinio Žemės poliškumo pasikeitimo laiko nustatyti neįmanoma, nes tai nėra reguliarus reiškinys, o veikiau apytiksliai ciklai su kelių tūkstančių metų poslinkiu.