Kas nutiktų Žemei, jei Mėnulis staiga dingtų?

28. 08. 2019
6-oji tarptautinė egzopolitikos, istorijos ir dvasingumo konferencija

Daugelis iš mūsų negalvoja apie mėnulį. Žinoma, mes tai pastebime, kai jis yra pilnas, nes jis suteikia mums šviesos, kad matytume, bet mes laikome mėnulį savaime suprantamu dalyku. Jis visada buvo čia, todėl tikimės, kad jis čia bus amžinai. Bet kas, jei tai staiga pasikeistų? Ką mums, Žemėje, reikštų staigus mūsų Mėnulio išnykimas?

Įtakingiausias mūsų saulės sistemos dangaus kūnas yra Saulė, kuri suteikia mums šilumos ir šviesos. Be jo temperatūra Žemėje svyruotų apie absoliutų nulį, o gyvybė tokia, kokią mes žinome, negalėtų egzistuoti. Mėnulis taip pat būtinas gyvybei Žemėje. Ji taip pat atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį tarpininkaujant sąlygoms Žemėje. Jis nėra paprastas žiūrovas, traukiamas gravitacinės traukos, bet aktyvus geologinio ir biologinio Žemės vystymosi dalyvis. Taip, mėnulis vaidino gyvybiškai svarbų vaidmenį žmogaus evoliucijoje, net jei dauguma iš mūsų to nesuvokia.

Mėnulis ir evoliucija

Taip pat egzistuoja teorija, kad jei Mėnulis nepadėtų nustatyti žemės ašies posvyrio, evoliucija galėjo ir neįvykti arba būtų pasukusi visai kitu keliu.

mėnuo

1993 metais Jacques'as Laskaras, Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro direktorius, atliko kruopščią Mėnulio įtakos Žemės ašies posvyriui analizę. Šiuo metu Žemė pasvirusi 23,5 kampu° arba link Saulės, arba nuo jos, priklausomai nuo to, kur yra planeta. Be Mėnulio mūsų polinkis laikui bėgant taptų nestabilus ir tai galėtų radikaliai paveikti evoliuciją ir gyvenimo sąlygas mūsų planetoje.

Laikas ir potvynis

Vienas iš svarbiausių Mėnulio vaidmenų yra tai, kaip jis veikia potvynius. Potvyniai buvo būtini pirmajam gyvybės pasirodymui Žemėje. Pakrantės zonose įvyko didžiuliai cikliniai druskingumo pokyčiai, dėl kurių atsirado ir evoliucionavo savaime besidauginančios molekulės, kurios galiausiai sukėlė gyvybę, kaip mes ją žinome.

Atoslūgis ir atoslūgis

Saulė taip pat turi įtakos potvynių judėjimui, tačiau du trečdalius potvynio efekto sukelia mėnulis. Potvyniai taip pat padeda kontroliuoti Žemės klimatą. Intensyvūs potvyniai padeda reguliuoti vandenyno sroves, kurios paskirsto šaltą ir šiltesnį vandenį visame pasaulyje. Jų maišymo efektas padeda subalansuoti kraštutinumus ir išlaikyti pasaulio klimatą labiau subalansuotą tarp platumų.

Mūsų Mėnulis net nesulaukia nė vieno iš mūsų dėmesio ir pagyrimų, kurių nusipelnė, tačiau be jo greičiausiai nė vienas neišgyventume.

Panašūs straipsniai