Idėja naudoti mašinas gaminiams gauti atsirado tik XVII–XVIII a., priešingai nei ankstesniais laikais buvo naudojami rankiniai įrankiai. Tačiau senovėje mašinų buvo naudojama daug daugiau (o gal ir daug daugiau), nei paprastai manoma.

Neseniai pasirodė naujų įrodymų, kad nuostabus Egipto piramidžių pastatymo veiksmas buvo pasiektas daugiausia naudojant mechaninius apdirbimo procesus. Galima ginčytis, kad kiekvienas blokas buvo tiesiog supjaustytas bronziniu kaltu, tačiau atrodo, kad daugelis blokų buvo supjaustyti diskiniais pjūklais, kurie tikriausiai buvo varomi rankiniu švaistikliu, o ne pažangesniu energijos šaltiniu.

Nors Didžiosios piramidės statyba truko 20 metų, atrodo, kad 2 milijonai didžiulių akmens luitų iškalti tokiais tiksliais matmenimis ir formomis, atrodo, greičiausiai buvo atlikta naudojant pjūklus, o ne kaltus. Tikriausiai per 20 metų tokios užduoties nebūtų pavykę atlikti be pažangesnių įrankių.

Egiptologas Brianas Foersteris savo gyvenimo darbu padarė tyrinėti staklių naudojimą senovės Egipte. Tai liudija tokios pažangios technologijos kaip cilindriniai grąžtai, skirti akmenyje daryti apskritas skylutes. Bazaltiniuose akmenyse buvo rasta daug tokių tikslių apskritų skylių, kurias per sunku apdirbti bronziniais įrankiais. Atstumas, per kurį dideli akmenys buvo gabenami iš jų apdirbimo vietos (iki 500 mylių), atrodo nepasiekiamas, nebent egiptiečiai turėtų pažangesnę technologiją, nei įprasta manyti. Daugelis didelių akmenų, kurie, kaip manoma, neturi techninės paskirties, yra labai panašūs į pavarų dėžes ir kitus mechaninius komponentus. Ar senovės egiptiečiai galėjo iškalti krumpliaračius iš akmens, ir jei taip, kokiu tikslu?

Taip pat yra įrodymų apie dar pažangesnes technologijas, tokias kaip orlaiviai ir elektrinis apšvietimas. El. šviesa – nėra taip sunku patikėti, kaip atrodo. El. baterijos iš tiesų kartais buvo gaminamos senovėje, dėl to neabejojama. Bet kokia elektra buvo naudojama apšvietimui, nežinoma. Gal tai buvo išlydžio lempa? Foersterio knygoje „Prarasta senovės Egipto technologija“ ši idėja nagrinėjama išsamiau.

Knyga: Senovės apdirbimo technologijos įrodymai Egipte
Tai nauja knyga, kurioje aprašomi ir pateikiami įrodymai. Pietiniame Egipte esantis karjeras, kuriame, be kitų objektų, radome nebaigtą statyti obeliską, kuris užbaigtas svertų 1200 tonų. Gana husaro kūrinys, kuris viršija senovės egiptiečių galimybes, nes egiptologai mums sako, kad tai yra akmeniniai įrankiai, kurie buvo naudojami jį sukurti.

Šį vienintelį granito gabalą, apdirbtą nuostabiai tiksliai, radome Dramblių saloje, taip pat kitus objektus Elephant saloje. Kaip ir šiaurėje, mes turime karalių kapus. Šie kapai turėjo smiltainyje išpjautas kameras, o viduje ne tiesiai kolonas, o koridorius, kurių ilgis visada viršija 9-12 metrų. O Ramseso paminkle – čia turime rožinio granito statulos kelį ir pėdą, kuri sveria apie 1000 tonų.

Memnono kolosai – kairėje esantis iš esmės yra vienas akmens gabalas, sveriantis 720 tonų.

Tada jie čia elektros lemputės Denderos šventyklos katakombose (jei tai yra lemputės), kas labai stebina. Čia galime pamatyti didžiulį vienos iš šių lempučių laikiklį.

Ir tada netoliese Abydosas šie keisti raižiniai – vėl rožinis granitas ir stebina, kad šiuo metu esame keliais metrais žemiau žemės lygio.

Karnako šventyklų kompleksas, kuri yra didžiulė vieta ir yra šis didžiulis rožinio granito obeliskas. Senovės egiptiečiai galėjo padaryti šias kolonas iš kelių dalių, bet obeliskas? Kaip ir obelisko liekanos, kurių vidus buvo sunaikintas...

Kai kas spėja, kad čia buvo panaudotos senovinės technologijos. Tokios kaip šios skirtingos graduotos skylės. Dabar šiais laikais, žinoma, turime du grąžtus, bet ar juos turėjo ir senovės egiptiečiai? O gal mes žiūrime į prarastą senovinę technologiją, daug senesnę ir kataklizmiškai sunaikintą ją sukūrusios kultūros?

Ką apie šią apvalią piramidę, kuri, kai kurių žmonių nuomone, buvo inžinerinė klaida, bet ar matote subtiliausią akmenų išdėstymą? Kaip manote, kaip žmonės galėtų valdyti ir sureguliuoti šias 4 tonas sveriančias pertvaras raudonojoje Dahšūro piramidėje, į kurią įsigilinsime? Šie blokai buvo pagaminti akustiniais tikslais.

O Sakaroje, Serapeume, kur turime šias didžiules skrynias, kur vietinės vadinamosios. Khemito mokykla išnagrinėjo a naudojimą Yusefas Awianas ir kiti ekspertai tyrinėjo hieroglifus. Jie išmatavo paviršių, sudarančių lygiai 90° kampą, lygumą ir statmenumą – ir kaip kas nors galėjo pagalvoti, kad šias graviūras tada išgraviravo tie patys žmonės, kurie ir padarė šią dėžutę?

Kaip šis diskas ant veleno Kairo muziejuje, nurodytas prie įrašo „vazonas“ arba „vaisių dubuo“, bet aiškiai technologinis komponentas. Ir čia aiškiai nupjautas bazalto gabalas, o šioje detalėje yra šios nuostabios skylės. Matome, kaip grąžtas pateko į skylę kietame granite, taip pat apžiūrėjome apdirbtą vidurinio akmens gabalą ir dar daugiau šių skylių Abu... šis surinktas iš 5 akmens gabalų, matyt, iš to paties karjero.

Kitas įrodymas yra šie nuostabūs dubenys, laikomi ritualiniais kraujo indais, bet kodėl tada yra skylė indo šone, o ne dugne, o štai kiti, kurių šone yra trys skylės, o ne dugne.

Gizos lyguma, čia matome karjerą ir akmenis, paruoštus pjauti Didžiosios piramidės statybai. Tai, kas liko iš viršūnių, puikiai dera.

Daugelis žmonių nežino, kad Didžioji piramidė iš tikrųjų turi aštuonias puses, tačiau jas sunku pamatyti akimis.

Čia vėl matome pjūklo ar frezos pėdsakus. Bazalte, kuris beveik toks pat kietas kaip deimantas. Senovės egiptiečiai negalėjo pjauti šio akmens (egiptologų teigimu). Didžiosios piramidės interjere ši pertvarų sistema kylančiame Didžiosios galerijos koridoriuje.

Ant Sfinkso matome akmenų dūlėjimą. Tikslumas, kurį rado Chrisas Dunnas ant tobulai plokščių masyvių bazalto kolonų. Pataisau, iš granito, jie čia atvežti iš 800 km atstumo, o Yusefas Awianas parodo man aiškų įėjimą į tunelius ir šachtas, leidžiantis į platformos požemį. Nusileidome į trečią aukštą – trečią aukštą ir aišku, kad čia kažkada per sistemą tekėjo vanduo.

[Paskutiniai pakeitimai]