Asmeninės erdvės ir sveikų ribų suvokimo, t.y. teisės pasakyti „ne“ suvokimo ir jos energetinio sutapimo, tema beldžiasi į mano duris. Vėlgi, ši tema glaudžiai susijusi su vertės tema. Dėl klaidingų supratimo apie savo nevertumą ar kaltę esame dažnai laikomi destruktyvaus ir alinančio bendravimo su kitais kalėjime. Ir galiausiai tik ir tik savęs, kaip Gyvybės esmės išraiškos, pažinimas ištirpdo visas šias mąstymo formas.

Mes visi esame susiję su esme, kuri pirmiausia yra „gera“, vibruojanti visomis galimybėmis ir visiškai beribė savo išraiška. Žmogui kyla klausimas: „Kaip gali būti, kad aš savęs šitaip nepatiriu?“ Čia vėl prieiname prie mentalinių šydų temos – atskiriančių idėjų, kurios slepia tiesą apie mus.

Psichinis kūnas, sujungtas su saulės rezginio čakra, yra tokia apsauginė emocinio, o vėliau ir fizinio kūno danga. Sveikas psichinis kūnas yra išvalytas nuo destruktyvių kaltės, blogio ir baimės idėjų, ir tokioje būsenoje jėga teka per jį materialiai būties išraiškai. Toks mentalinis kūnas tampa dieviškosios esmės atspindžiu. Visi neigiami įsitikinimai yra tarsi įtrūkimai ar tamsūs kuokšteliai, sukuriantys emocinį svorį ir dažnai fizinius simptomus. Šias struktūras reikia iššifruoti ir ištirpinti pakeliui į laisvę ir tiesą, ką daro dauguma terapinių metodų.

Be to, būtent gebėjimas palaikyti ir išreikšti sveikus įsitikinimus bendraujant su kitais sukuria šventą erdvę aplink mus. Ir apie tai šiandien rašau...

Kaip kam nors gali būti taip sunku? Daugeliu atvejų tai yra „susiliejimo su kitu“ strategija, kuri iš tikrųjų yra pagrįsta akistatos ar kitokios nemalonios patirties baime. Žmogus tiesiog išmoko slopinti savo tiesos suvokimą, kad „išgyventų“. Tai slapta strategija ir gali būti lengvai nepastebėta. Tai, kas suvokiama kaip tiesa, staiga virsta kažkuo kitu, kas staiga taip pat atrodo tiesa, ir atsiliepia kito asmens (ar grupės) požiūriui, kuris atrodo potencialiai pavojingas.

Išlipęs iš „pavojingos“ situacijos žmogus vėl suvokia save ir kartais negali suprasti, kaip taip galėjo nutikti. Jis dažnai jaučiasi išnaudojamas ir pažemintas. Dėl visuomenės vystymosi šios tendencijos labai paplitusios tarp moterų, o santykiuose abi dėl tokio dangstymosi nuskriaustos. Galima pajusti pagrindinę baimę, skatinančią šią struktūrą (kaip ir bet kurią kitą), galima realizuoti su ja susijusias klaidingas idėjas ir paleisti iš jos gniaužtų.

O dabar šamaniškiau, nes čia pradeda darytis dar įdomiau. Dažniausiai žmonės linkę galvoti apie ribų nustatymą tarpasmeninių santykių tikrovėje, tačiau iš savo terapinės praktikos turiu daug patirties, kuri aiškiai rodo, kad nesugebėjimas pasakyti „ne“ įprastoje realybėje taip pat rodo padidėjusį auros lauko pralaidumą. astralinė realybė ir ten dažnai sukelia nemalonių problemų ypač jei žmogus jautresnis. Tokiam žmogui nematomos jėgos yra labai jautrios ir jis negali su jomis dirbti. Tada tai gali sukelti beprotybės būsenas.

Šios temos gydomojoje kelionėje labai svarbu energingai (su dėmesiu) leistis gilyn į pilvą, kur atrandame sveiką gebėjimą pasilikti ir „atlaikyti savo tiesą“, kurio dažnai reikia norint išlaikyti sveiką kryptį priešingų energijos srovių sūkurys. Gera užmegzti ryšį su dažnai užgniaužto pykčio energija iš visų tų slopinimo metų ir ją sugerti. Būtina susidurti su baime, ką gali atnešti apribojimas, ir žengti į jį. Pamažu ateina supratimas, kad „aš esu būtybė, kuri turi teisę į savo saugią erdvę“. Tai meilės sau ir pagarbos Gyvenimui apraiška.

Visatoje nėra tokios galios, kuri galėtų turėti tiek galios bet kam. Visada reikalingas leidimas. Taip nutinka iš baimės ir įsitikinimo savo kaltėmis. Žmonės prekiauja su savimi, nes bijo ir nežino, kad didžiąja dauguma atvejų nėra ką veikti. Jie daug praranda, nes jų gyvenimas alsuoja kažkuo, kas neatspindi jų širdies tiesos. Tai yra aukos požiūris, kuris yra klaidingas supratimas ir nesukels nieko, išskyrus nusivylimą.

Tai būtina suvokti. Niekas nėra didesnis už tave, nebent pats pastatai jį tarp savęs ir Dievo. Net patys baisiausi prakeiksmai ir kerai, kurie dažnai kelia siaubą magijoje patyrusioms sieloms, yra praeitis, kai žmogus tikrai atpažįsta baimės šaknį ir per ją pereina prie savo esmės pažinimo. Beribė Gyvenimo tikrovė per mus sukuria nepaprasto grožio kūrinį. Tik reikia pamatyti, kur mes patys trukdome tam darbui.